Nenori eiti į mokyklą? Jautiesi išsekęs ir nelaimingas? Užknisa dėstytojai? Deja, vaistų nuo šių ligų Jums pasiūlyti negaliu, tačiau norėčiau supažindinti su kitokiais, mums neįprastais mokymosi metodais, aptarti dabartinės Lietuvos švietimo sistemos problemas.
Žlugdo kūrybiškumą
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose per mažai dėmesio skiriama menams. Pačių pedagogų požiūris į dailę, teatrą, muzika yra netinkamas. Ale nesvarbus dalykai. Tokį kreivą supratimą į šias disciplinas greitai pasigauna ir moksleiviai. Susiformuoja siaura pasaulėžiūra, jaučiama kultūros stoka – mokiniai (o ir suaugusieji) nesupranta ar net netoleruoja meno, klasikines muzikos, operos.
Literatūros pamokose dėstoma tai kas jaunimui neaktualu: Žemaitė, Donelaitis, Krėvė. Moksleiviai menkai susipažinę su šiuolaikine literatūra negali parašyti įdomaus, bent poros puslapių ilgio rašinio. Sunkiai sekasi reikšti mintis tiek žodžiu tiek raštu.
Mokiniams brukami taisyklių rinkiniai, vietoj to, kad jie pasinaudotu savo galva ir fantazija.
Ken Robinson. Dabartinė švietimo sistema žlugdo kūrybiškumą.
Siūlome pasiklausyti Keno Robinsono pranešimo TED konferencijoje, kur jis su geroka humoro doze kalba apie šiandieninės švietimo sistemos problemas.
Susidaro įspūdis, kad mus moko brandos egzaminams, o ne gyvenimui. Nors, mano nuomone, turėtų būti priešingai. Ne kartą iš mokytojų girdėjau: vaikai, šių metų egzaminuose to ir ano nebus, tad galime nesimokyti. Dar dažniau esame drausminami: kodėl neatlikai namų darbų? Jei taip toliau, neišlaikysi egzamino… Sutinku, egzaminai, pažymiai – svarbu. Mokytojai irgi – tiesiog dirba savo darbą. Privalo išeiti programą. Bet juk visų svarbiausia turėtų būti ŽINIOS ir gebėjimas jas taikyti.
Būdami šios pasenusios sistemos vartotojais tampame ne visapusiškai išsilavinusiais žmonėmis, o tik eiliniu produktu – žaliava universitetams ir juodai darbo rinkai.
Lietuvos švietimo sistema ugdo pilkus industrinės visuomenės dalyvius, suteikia gerą kvalifikaciją industrinei, tačiau ne kūrybinei visuomenei bei tarnauja tradicinių industrijų išsaugojimui. Taip trečiadienį Prezidentūroje bei Seime vykusiame forume „Kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys“ sakė filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Sunku keltis 7 val. ryto? Tikiu… Tačiau Anglijoje jau yra mokyklų, kuriose pamokos vyksta nuo 9 val. ryto iki 15 val. dienos. Nors mokslo metų trukmė ilgesnė – iki liepos mėnesio, tai vistiek yra geras dalykas, nes proporcingai pasiskirsto laikas.
Kodėl paaugliams sunku keltis rytais:
Paaugliams sunku keltis, nes jiems trūksta saulės.
M. Figueiro nuomone blogai yra tai, kad pamokos prasideda labai anksti, todėl paaugliai ir nemato rytinės šviesos. „Paprastai į mokyklą jie keliauja dar saulei nepatekėjus arba kai ji tik teka“, – pasakė ji.
Teko girdėti apie mokyklas, kuriose neapibrėžiamas pamokų laikas (nori eini, nori neini). Mokytojai kovoja dėl mokinių dėmesio, o pats mokymasis yra grįstas žaidimais ir praktiniu užduočių atlikimu. Kadangi sistema paremta laisvu pasirinkimu – moksleiviai noriai lanko pamokas, o jų rezultatai yra net geresni nei tų mokinių, kurie lanko įprastas mokyklas. Deja, man nepavyko vėl susirasti straipsnio apie tai, todėl nenoriu per daug išsiplėsti.
Didžiojoje Britanijoje mokiniai motyvuojami neužduodant namų darbų.
Žinios tai tik pirmasis laiptelis, po kurio daug svarbiau yra mokėti sieti jas su savo patirtimi, analizuoti, vertinti, sėkmingai taikyti tolimesnėje veikloje. O net ir tais atvejais, kai siekiama žinių, tai bandoma padaryti „neskausmingai“: žaidžiant, diskutuojant, kuriant, aktyviai veikiant pamokoje. Galbūt todėl nei vienoje iš stebėtų pamokų nebuvo užduoti namų darbai, o knygos ir sąsiuviniai paliekami mokykloje.
Lietuvos mokinių rezultatai menkesni nei daugelio išsivysčiusių Vakarų valstybių. Pavyzdžiui, nurodoma, kad Lietuvos mokiniai prasčiau identifikuoja mokslines problemas, menkai pasinaudoja mokslo įrodymais, nors ir sugeba neblogai moksliškai paaiškinti reiškinius. Kitaip tariant, savo žinių jie nemoka pritaikyti praktikoje.
Kultūros troškinys – tai trumpas filmukas, atskleidžiantis šiuolaikinės švietimo sistemos problemas ir jos daromą žalą jauno žmogaus asmenybei.
Pabaigai
Esame daugiau ar mažiau unikalios asmenybės, todėl kas tinka vienam, galbūt, visiškai netinka kitam. Nors kai kurie individai sugeba prisitaikyti ir pasiekti puikių rezultatų būdami dabartinės sistemos dalyviais.. tai anaiptol ne dauguma.
Na, o aš, pateikdamas šią informaciją neieškau kaltų, neteisinu jaunimo tingumo ir abejingumo… bet, galbūt, mokslas galėtų būti šiek tiek kitoks…
Miela matyt, kad mūsų kultūros troškinį dedate į savo tinklaraštį. :) Bendri interesai… spaudžiu ranką. :)