Kalėdų Senelį sukūrė „Coca Cola“

Kiekvienais metais, artėjant žiemos šventėms, dažnas iš mūsų susimąsto apie jų prasmę. Moksleiviai ir studentai laukia nesulaukia atostogų, kiti suka galvas ką padovanoti savo artimiesiems, treti morališkai ruošiasi atlaikyti didžiulius kiekius alkoholio ir lietuviškų mišrainių. Bet kas iš to?

„Nejaučiu šventinės nuotaikos“, – pasakė man kartą išmintingas žmogus. Sutinku. Ir aš tos nuotaikos pastaruoju metu nejaučiau, todėl nuėjau… Ne, ne į bažnyčia ir net ne į Akropolį, o į Google.lt ir pabandžiau išsiaiškinti – KODĖL? Kas ieško tas randa.

Kalėdų Senelis – tikrai netikras

Apie tai, kad Kalėdų Senelio nėra sužinojau būdamas maždaug 9 metų – radau Maximos čekį, kurį „Kalėdų Senelis“ (a.k.a. tėtis) nešdamas dovanas netyčia paliko virtuvėje ant stalo. Bet kažin kodėl, per daug nenuliūdau. Dabar gi dar vienas smūgis – pasirodo, Kalėdų Senelį pagimdė verslas ir globalizacija, o kur jo gyvenamoji vieta – iki šiol nežinoma – Šiaurės ašigalis, Laplandija ar Niujorkas? Kur dabar vaikai laiškus siųs?

Kad ir kaip bebūtų, Kalėdų Senelio „biografas“, britų rašytojas ir keliautojas Džeremis Sylas (Jeremy Seal) pasakoja, kad JAV žurnalas „Harper`s Weekly“ kasmet spausdindavo Kalėdų Senelio piešinį (nespalvotai). Tačiau, vienais metais prieš Kalėdas, žurnalas įsigijo spalvotą spausdinimo mašiną. Buvo svarstoma, kaip turėtų atrodyti Kalėdų Senelio drabužiai. Iš pradžių siūlyta ruda (kailinių) spalva, bet marketingistai nusprendė Kalėdų Senelio drabužius nudažyti raudona bei balta spalvomis – neva taip bus patraukliau ir pelningiau.

Beje, vyrauja klaidinga nuomonė, kad Kalėdų Senį sukūrė „Coca Cola“. Ši gaiviųjų gėrimų gamintoja tik pasiskolino Kalėdų Senelio įvaizdį savo reklamos kampanijai ir taip jį įtvirtino visame pasaulyje.

Taigi, Kalėdų Senis, kokį dabar mes turim ir pažįstam yra sukurtas verslo žmonių, kurie siekia tik pelno.

Ar tai tik pramanas?

Sena tiesa, kad niekas iš niekur neatsiranda. Kalėdų Senelio abstrakcija egzistavo ir iki verslo įsikišimo. Etnologės P. Dundulienės teigimu, lietuvių kultūroje Kalėdų Senis vaizduodavo sudievintą prosenį arba žynį kalėdotoją, kuris užkalbinėdavo būsimą derlių, aukodavo namų dievams ir t.t.

Žiūrint iš Krikščioniškosios perspektyvos, tradicija keistis dovanomis atsirado šventojo Nikolo dėka: „Kai jis buvo dar jaunas vyras, išgirdo, kad vienas vietinis turtuolis nuskurdo. Dėl to šiam žmogui nieko kito nebeliko, kaip tik parduoti savo tris dukteris, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Nikolas apie tai sužinojo ir naktį slapta nuėjo į tuos namus su maišais pinigų. Šie pinigai turėjo tapti kraičiu toms dukterims, kad jos galėtų ištekėti“.

„Kalėdų Senelis dabar labiau reiškia vartojimą, brangias dovanas, kurias savo vaikams perka sau tą leidžiantys tėvai. Jis dabar visai atskirtas nuo tos idėjos, kurią savo gyvenimu skelbė šventasis Nikolas. Jeigu grįžtume prie Nikolo istorijos, pamatytumėme, kad tai, ką jis norėjo pasakyti, yra apie labdarą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – teigia Dž. Sylas.

Tai ką man dabar daryt?

Globalizacija. Komercija. Verslas. Tuštybė. Abejingumas. Dovanos. Pinigai. Aplink mus daug netikrų dalykų, kurie laimės veikiausiai neatneš. Nėra ko džiaugtis tais blizgučiais prekybos centruose, velniop tą Kalėdų Senį Coca Colinį… Ir išvis, gal net nėra čia reikalo piktintis? Eikime geriau savo vertybių apmąstyt, o šventėms atėjus, nepamirškime žmonėms, kuriuos branginame, pasakyti, kad juos MYLIM.

Myliu. Bučiuoju ir su artėjančiom Šv. Kalėdom!